- turiningumas
- turiningùmas sm. (2) DŽ, NdŽ, BŽII448; LL256 → turiningas 1: Man rūpėjo vien kalbos dėsniai, ne pavyzdžių turinys, ne jų turiningumas J.Jabl. Aplinkos vaizdas yra tokio didžio turiningumo, tarytum tilptų jame visa, tik sumažinta, mūsų žemė Vr. Vydūnas jautė poetinių sąvokų filosofinį turiningumą rš. Dvasios turiningumas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
